- Šiemet jau sugautos 5 žymėtos žuvys
- Paskaitos mokyklose
- Tinklai Žeimenos upėje
- Vykdant žvalgybą Žeimenos upėje aptiktas tinklas❌
- Brakonieriai siaučia net pačiame Belmonte‼️
- Vilnios upėje sulaikytas kabliautojas
- Sulaikyti žeberklininkai
- Neryje žymėta lašiša sugauta jau trečią kartą! 🐟🇱🇹🐟
- Sugauta žymėta lydeka
Žvejai verslininkai reikalauja leisti imti ir pardavinėti lašišas bei šlakius iš Kuršių marių❗️📢📢
ŽUVININKYSTĖS ĮMONIŲ ASOCIACIJA „LAMPETRA“
Juridinių asmenų registras 177180868, Lietuvininkų g. 26-3, LT-99179, Šilutė, tel. 8 441 52289
2020 m. rugpjūčio 21 d. S-56 |
PASTABOS DĖL PATEIKTO TEISĖS AKTO
ŽĮA „Lampetra“ taryba apsvarstė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. D1-267 „Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau Aprašas) ir teikia šias pastabas į kurias prašo atsižvelgti.
Projekto tikslas | Projekto tikslas: sudaryti palankesnes sąlygas lašišinių žuvų išteklių gausinimui, nepagrįstas žuvų išteklių tyrimų duomenimis, todėl vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 6str. negali būti taikomos reglamentavimo priemonės. | |
SIŪLOMO PROJEKTO POVEIKIO ĮVERTINIMAS (TEIGIAMOS IR (AR) NEIGIAMOS PASEKMĖS) | ||
Poveikis aplinkai | Projekto pakeitimai neturės teigiamo poveikio aplinkai, nes žvejai verslininkai išmes negyvybingas lašišines žuvis į vandenį negyvos lašišinės žuvys sukels puvimo procesus, terš aplinką, tai turės neigiamos įtakos vandens kokybei Kuršių mariose. | |
Poveikis valstybės finansams | Projekto pakeitimai nesprendžia problemos dėl neišvengiamai sužvejotų žuvų panaudojimo, valstybės lėšos skirtos lašišų žuvivaisai niekada neatgaus siektinos grąžos, žvejybos verslas nesukurs papildomų pajamų, valstybė negaus mokesčių į biudžetą, savivaldybės bus priverstos valyti pakrantes nuo pūvančių žuvų, turizmo verslui bus sudarytos nepatrauklios sąlygas, sumažės pajamos. | |
Poveikis administracinei naštai | Pastebime, kad lašišinių žuvų neregistravimas, vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 nuostatomis, prilygsta vykdomai NNN ( neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai) žvejybai, nes nevykdo pareigos registruoti sugautų žuvų kiekio. Projektu siekiama, eliminuoti sugautų lašišų statistinius duomenis, visos neregistruotos lašišinės žuvys bus išmestos atgal į vandens telkinį. Tokius veiksmus ir nulinę statistiką dabar turi Rusijos Federacija. Lietuvos mokslo 2019 metų rekomendacijoje siūloma stiprinti statistinių duomenų tikslumą, parengiant lankstinuką verslininkams, kuriame būtų nurodyti rūšių skiriamieji požymiai. | |
Poveikis klimato kaitai
|
Turės neigiamą poveikį klimato kaitai, nes žvejai papildomai privalės transportuoti ir išmesti negyvas lašišines žuvis toliau už savo įrankių pastatymo vietos, nes Aprašo 13.15 punktas įpareigoja žvejus palaikyti švarią žvejybos įrankių išėmimo vietą, taip pat dėl smarvės, kuri atbaido kitų žuvų įėjimą į tinklus. | |
KITA SVARBI INFORMACIJA
1. Projektu numatyti lašišinių žuvų apribojimai Kuršių mariose t.y. tarpiniuose vandenyse, tuo tarpu Direktyvoje (ES 92/43/EEB) V. priede „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos „ nurodoma, kad šalis narė, atsižvelgdama į statistinius duomenis gali taikyti reikalingas priemones Salmo salar – Lašišai (tik gėluose vandenyse). 2. Apraše prie lašišinių saugotinų žuvų priskirtas šlakis, bet ES Direktyvoje, prie lašišinių saugotinų žuvų ŠLAKIS ( salmotrutta trutta) nėra priskiriamas ir būtent šių žuvų daugiausia papuola į žvejų verslininkų tinklus. Kodėl Lietuvos žvejams verslininkams yra taikomos kitos nei ES direktyvoje numatytos nuostatos ir su šiomis nuostatomis susiėję įpareigojimai? |
||
- Mokslinio tyrimo „Kuršių marių išteklių tyrimai ir rekomendacijos dėl žuvų išteklių racionalaus naudojimo ir saugomų žuvų šalutinio laimikio sumažinimo 2016-2019m „ išvadose teigiama, kad pastaruosius dvejus metus liepos-rugpjūčio mėnesiais registruojami didesni nei vidutiniai šio laikotarpio lašišinių žuvų laimikiai, bendri jų metiniai laimikiai taip pat yra žymiai didesni nei ankstesnių 5 metų vidurkis.
- Projektas diskriminuoja žvejus verslininkus tiek žvejybos reglamentavimo tiek laimikio panaudojimo aspektais, nes upėse – t.y. gėluose vandenyse, atidaryta licencinė žvejyba mėgėjams žvejoti lašišines žuvis nuo 2007metų., draudžiama žvejoti tik nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31d., tuo tarpu Kuršių mariose verslui, kuriose nėra taikoma direktyvos nuostata, draudimas žvejoti lašišines žuvis galioja ištisus metus.
Šiuo metu taikomos aplinkosaugos priemonės žvejams verslininkams:
- Žvejams verslininkams taikomi pakankami griežti apskaitos ir atsekamumo reikalavimai: Žuvys registruojamos žvejybos žurnale kilogramais ir vienetais, informuojami apie tai telefonu AM pareigūnai, pašalinami šioms žuvims uodeginiai pelekai, sandėliuojamos atskirai nuo kitų žuvų.
- Ištisus metus gyvos lašišinės žuvys paleidžiamos atgal į vandenį, stebėjimo kameromis žvejai yra stebimi pasienio pareigūnų. Įmonės per mėnesį yra patikrinamos vidutiniškai 9 kartus Aplinkos apsaugos pareigūnų.
- 2013 metais buvo padidintos lašišinių žuvų migracijos kelių teritorijos Kniaupo įlankoje ir Kuršių marių dalyje (į kranto pusę nuo linijos Atmatos upės žiočių kairysis krantas – bujus Nr. 35° (koordinatės N55°19’38.3”, E21°10’29.7”) – bujus Nr. 33 (koordinatės N55°20’56.7”, E21°09’44.9”) – Ventės rago švyturys).“
- Nuo 2015 m. lašišinių žuvų apsaugai pagal Aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. D1–324) pakeistas žvejybos reguliavimas Kuršių mariose šiais aspektais:
- Draudimas žvejoti 2 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Atmatos statomaisiais tinklais įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. (buvo liepos 16 d.) iki spalio 31d.;
- Draudimas žvejoti Kuršių marių 6–12 žvejybos baruose nuo vakarinio Kuršių marių kranto iki farvaterio statomaisiais tinklais nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. (iki 2015 m. šio draudimo nebuvo).
- Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Kuršių marių 41-43 žvejybos baruose atstumas tarp statomųjų tinklaičių linijoje ir atstumas tarp linijų turi būti ne mažesnis kaip 400 m (buvo200 m).
- Nuo 2019 metų įvestas naujas Aprašo 35 (1) punktas, kad ne vėliau kaip prieš 1 val. žvejai verslininkai informuoja AAD apie žvejybos pradžią, tokiu būdu sustiprinta kontrolė, suteikiama daugiau galimybių kontroliuojantiems pareigūnams atvykti į žvejybos įrankių ištraukimo vietą.
IŠVADA: Žvejų verslininkų teikiami statistiniai duomenys bei mokslo išvados įrodo, kad lašišinių žuvų populiacija atsistato, todėl teigiame, kad projektas paruoštas tik vienos interesų grupės (žvejų mėgėjų) reikalavimų tenkinimui, visiškai neatsižvelgiant į pagrįstus žvejų verslininkų argumentus. Kasmet, neproporcingai siekiamam rezultatui, didinamos žvejybos apribojimo priemonės verslui, dėl to apsunkinamos verslo sąlygos, kurios neigiamai atsiliepia ir toliau atsilieps į ekonominius rodiklius, jeigu nebus sprendžiama problema. Neišvengiamai vis daugiau lašišinių žuvų papuola į žvejybos įrankius, todėl būtina svarstyti kaip suteikti verslui galimybę sąžiningai vykdyti verslą, leisti sukurti papildomas pajamas, sumokėti daugiau mokesčių į biudžetą, pateikti į rinką lietuvišką aukštos kokybės produktą, o ne užleisti vietą įvežamiems šaldytiems produktams.
Tuo tikslu siūlome:
- Pakeisti „Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarkos aprašą (LR Aplinkos ministro įsakymas, Nr. D1-8042013, spalio 30d.)ir įteisinti neišvengiamai sužvejoto, negyvybingo laimikio ŠLAKIO iki 10 proc. panaudojimą – pardavimą. (į šį 10 procentų įeitų, mažesnės nei numatytas verslinis dydis žuvys, atsitiktinai, neišvengiamai sužvejotos draudžiamos žvejoti ar draudžiamu laiku žuvys) Pvz. (bendras laimikis 100kg – 10kg sudarys neišvengiamai sužvejoto, negyvybingo laimikio 10 procentų).
- Atitinkamai siūlome įteisinti teisės aktuose įpareigojimą verslininkams skirti įžuvinimui lėšų 3 – 5 kartus daugiau už neišvengiamai sužvejotą, ŠLAKIO vienetą, kuris buvo negyvybingas, kurio nebuvo įmanoma paleisti.
Kiti žvejų verslininkų veiksmai, siekiant didesnės šių žuvų apsaugos.
- Kadangi stambiaakių gaudyklių įsigijimas pradėtas finansuoti iš Žuvininkystės fondo lėšų, žvejai verslininkai pradėjo perėjimo etapą nuo statomų tinklų prie stambiaakių gaudyklių , tai leis sumažinti lašišinių žuvų mirtingumą nuo 100 iki 10 proc.
- Asociacija įsitraukė į GPP planus 2021metams, lankstinukų paruošimą, atsižvelgiant į mokslo rekomendacijas siekti kuo tikslesnės statistikos apie rūšis (lašišos ir šlakio).
Priedas: ŽĮA Lampetra siūloma projekto redakcija
Pagarbiai,
Tarybos pirmininkė Siga Jakubauskienė
PRIEDAS: Siūloma „ ŽĮA LAMPETRA“ projekto redakcija (pabrauktu šriftu):
Siūlome projekto „Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 „Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 23 punktą išdėstyti taip:
- Ggyvybingos saugomos žuvys, turi būti išleidžiamos atgal į vandenį. Žvejybos žurnale fiksuojamas neišvengiamai sužvejotų , negyvų Aprašo 22 punkte nurodytų rūšių žuvų kiekis (vnt) ir neverslinio dydžio sterkų svoris (kg), draudžiamais jų Žvejybos laikotarpiais. Papildomai apie įregistruotas lašišas ir šlakius informuoti Žvejybą tame vandens tekinyje kontroliuojantį AAD struktūrinį padalinį, iki kol pasiekia žvejybos produktų iškrovimo vietą.
Apie Admin2
Susiję straipsniai
Latest News
-
Šiemet jau sugautos 5 žymėtos žuvys
2025.01.01 d. žvejojant spiningu buvo pagauta ir pažymėta Neries upėje...
- Posted 9 sausio, 2025
- 0
-
Paskaitos mokyklose
Ruduo ne tik metas kai stengiamės išsaugoti neršiančias lašišas nuo...
- Posted 20 gruodžio, 2024
- 0
-
Tinklai Žeimenos upėje
Žeimenos upėje vykdant žvalgybą buvo pastebėti tinklai, kurie nuo suradimo...
- Posted 20 gruodžio, 2024
- 0
-
Vykdant žvalgybą Žeimenos upėje aptiktas tinklas❌
Šį kartą mūsų savanoriai upėje aptiko gudriai brakonierių pastatytą tinklą....
- Posted 26 lapkričio, 2024
- 0
-
Brakonieriai siaučia net pačiame Belmonte‼️
Visi kas vyksta pasigrožėti lašišų nerštu žino, kad Vilnios upėje,...
- Posted 21 lapkričio, 2024
- 0
-
Surinkus informaciją apie Dūkštos upėje brakonieriaujančius asmenis, šį rytą sulaikytas...
- Posted 8 lapkričio, 2024
- 0
-
Vilnios upėje sulaikytas kabliautojas
Brakonieriavimo mastai ir toliau stebina. Kiekvieną dieną, bent po kelis...
- Posted 5 lapkričio, 2024
- 0
-
Šiemet jau sugautos 5 žymėtos žuvys
2025.01.01 d. žvejojant spiningu buvo pagauta ir pažymėta Neries...
- 9 sausio, 2025
- 0
-
Paskaitos mokyklose
Ruduo ne tik metas kai stengiamės išsaugoti neršiančias lašišas...
- 20 gruodžio, 2024
- 0
-
Tinklai Žeimenos upėje
Žeimenos upėje vykdant žvalgybą buvo pastebėti tinklai, kurie nuo...
- 20 gruodžio, 2024
- 0
-
Vykdant žvalgybą Žeimenos upėje aptiktas tinklas❌
Šį kartą mūsų savanoriai upėje aptiko gudriai brakonierių pastatytą...
- 26 lapkričio, 2024
- 0
-
Brakonieriai siaučia net pačiame Belmonte‼️
Visi kas vyksta pasigrožėti lašišų nerštu žino, kad Vilnios...
- 21 lapkričio, 2024
- 0
-
Šiemet jau sugautos 5 žymėtos žuvys
2025.01.01 d. žvejojant spiningu buvo pagauta ir pažymėta Neries...
- 9 sausio, 2025
- 0
-
Įgriuvus Belmonto užtvankai – didžiulė žala gamtai
19 amžiuje iš ąžuolinių konstrukcijų pastatyta, o vėliau betonu...
- 5 sausio, 2017
- 0
-
Aplinkos Ministerijos padėka – „Lašišos dienoraštis” komandai
Dar visiškai neseniai, vos prieš porą metų atvykus prie...
- 5 sausio, 2017
- 0
0 comments