Žvejai verslininkai reikalauja leisti imti ir pardavinėti lašišas bei šlakius iš Kuršių marių❗️📢📢

, paskelbta rugpjūčio 27, 2020
Mūsų asociacija prieš metus teikė siūlymą, kad visos lašišos ir šlakiai Kuršių mariose būtų paleidžiami iš verslininkų tinklų neatsižvelgiant į tai jos gyvybingos ar ne. Vyko daugybė diskusijų, sulaukta didžiulio pasipriešinimo iš Aplinkos ministerija, bet pagaliau per žvejų mėgėjų mitingą Kęstutis Mažeika pasakė, kad tai padaryta!
 
TAČIAU žvejų verslininkų asociacija „Lampetra“ su tuo susitaikyti nenori (juk lašišos pats geriausias jų verslas. Jokių investicijų, o pardavimo kaina didžiulė) ir teikė projekto pastabas, kuriose kalba apie tariamus valstybės „nuostolius“, nes negaus pajamų iš žvejybos verslo, apie diskriminaciją bei neaišku kaip paskaičiuotą įtaką klimato kaitai?!
 
Mes laukiame kol Kęstutis Mažeika ištęsės pažadą bei pasirašys ant draudimo imti visas lašišas, šlakius, nepaisant jų gyvybingumo bei atsižvelgs į mūsų pateiktas pastabas ir kol bus visiškai uždrausta verslinė žvejyba uždraus imti ir visas kitas plėšriąsias žuvis (starkis, lydeka, šamas).
Visą Lampetros „rašliava“:

ŽUVININKYSTĖS ĮMONIŲ ASOCIACIJA „LAMPETRA“

Juridinių asmenų registras 177180868, Lietuvininkų g. 26-3, LT-99179, Šilutė, tel. 8 441 52289

   
                                                    2020 m. rugpjūčio 21 d. S-56  

PASTABOS DĖL PATEIKTO TEISĖS AKTO

ŽĮA „Lampetra“  taryba apsvarstė  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. D1-267 „Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau  Aprašas)  ir  teikia šias  pastabas į kurias prašo atsižvelgti.

Projekto  tikslas   Projekto tikslas: sudaryti palankesnes sąlygas lašišinių žuvų išteklių gausinimui, nepagrįstas žuvų išteklių tyrimų duomenimis, todėl vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 6str. negali būti taikomos reglamentavimo priemonės.
  SIŪLOMO PROJEKTO POVEIKIO ĮVERTINIMAS (TEIGIAMOS IR (AR) NEIGIAMOS PASEKMĖS)
Poveikis aplinkai Projekto pakeitimai neturės teigiamo poveikio aplinkai, nes žvejai verslininkai išmes negyvybingas lašišines žuvis į vandenį  negyvos lašišinės žuvys sukels puvimo procesus, terš aplinką, tai turės neigiamos  įtakos  vandens kokybei Kuršių mariose.
Poveikis valstybės finansams Projekto pakeitimai nesprendžia problemos dėl neišvengiamai sužvejotų žuvų panaudojimo, valstybės lėšos skirtos lašišų žuvivaisai niekada neatgaus siektinos grąžos, žvejybos verslas nesukurs papildomų pajamų, valstybė negaus  mokesčių į biudžetą, savivaldybės bus priverstos valyti pakrantes nuo pūvančių žuvų, turizmo verslui bus sudarytos nepatrauklios sąlygas, sumažės pajamos.
Poveikis administracinei naštai Pastebime, kad lašišinių žuvų neregistravimas,  vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 nuostatomis, prilygsta vykdomai NNN ( neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai) žvejybai, nes nevykdo pareigos registruoti sugautų žuvų kiekio. Projektu siekiama, eliminuoti sugautų lašišų statistinius duomenis, visos neregistruotos lašišinės žuvys bus išmestos atgal į vandens telkinį. Tokius veiksmus ir  nulinę statistiką  dabar turi  Rusijos Federacija. Lietuvos  mokslo  2019 metų rekomendacijoje siūloma stiprinti statistinių duomenų tikslumą, parengiant lankstinuką verslininkams, kuriame būtų nurodyti rūšių skiriamieji požymiai.
Poveikis klimato kaitai

 

 

 Turės neigiamą poveikį  klimato kaitai, nes  žvejai papildomai privalės transportuoti ir išmesti negyvas lašišines žuvis toliau už savo įrankių pastatymo vietos, nes Aprašo  13.15 punktas įpareigoja žvejus  palaikyti švarią žvejybos įrankių išėmimo vietą, taip pat  dėl  smarvės, kuri atbaido kitų žuvų įėjimą į tinklus.
KITA SVARBI INFORMACIJA

1.      Projektu numatyti  lašišinių žuvų apribojimai Kuršių mariose t.y. tarpiniuose vandenyse, tuo tarpu  Direktyvoje (ES 92/43/EEB) V. priede „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos „ nurodoma, kad  šalis narė, atsižvelgdama į statistinius duomenis gali taikyti reikalingas priemones Salmo salar – Lašišai (tik gėluose vandenyse).

2.       Apraše   prie lašišinių saugotinų žuvų  priskirtas  šlakis, bet ES Direktyvoje, prie lašišinių saugotinų žuvų ŠLAKIS ( salmotrutta trutta) nėra priskiriamas ir būtent šių žuvų daugiausia papuola į žvejų verslininkų tinklus. Kodėl  Lietuvos žvejams  verslininkams yra  taikomos kitos  nei ES direktyvoje numatytos nuostatos ir su šiomis nuostatomis susiėję įpareigojimai?

  1. Mokslinio tyrimo  „Kuršių marių išteklių tyrimai ir rekomendacijos dėl žuvų išteklių racionalaus naudojimo ir saugomų žuvų šalutinio laimikio sumažinimo 2016-2019m „ išvadose teigiama, kad  pastaruosius dvejus metus liepos-rugpjūčio mėnesiais registruojami didesni nei vidutiniai šio laikotarpio lašišinių žuvų laimikiai, bendri jų metiniai laimikiai taip pat yra žymiai  didesni nei ankstesnių 5 metų vidurkis.  
  2. Projektas diskriminuoja žvejus verslininkus tiek žvejybos reglamentavimo tiek laimikio  panaudojimo aspektais, nes upėse – t.y. gėluose vandenyse, atidaryta licencinė žvejyba mėgėjams  žvejoti lašišines žuvis  nuo 2007metų., draudžiama žvejoti  tik nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31d., tuo tarpu   Kuršių mariose verslui, kuriose nėra  taikoma direktyvos nuostata,  draudimas žvejoti lašišines žuvis  galioja ištisus metus.  

            Šiuo metu taikomos aplinkosaugos priemonės žvejams verslininkams:

  1. Žvejams verslininkams taikomi pakankami griežti apskaitos ir atsekamumo reikalavimai: Žuvys registruojamos žvejybos žurnale kilogramais ir vienetais, informuojami apie tai telefonu AM pareigūnai, pašalinami šioms žuvims uodeginiai pelekai, sandėliuojamos atskirai nuo kitų žuvų.
  2. Ištisus metus gyvos lašišinės žuvys paleidžiamos atgal į vandenį, stebėjimo kameromis žvejai yra stebimi pasienio pareigūnų. Įmonės per mėnesį yra patikrinamos vidutiniškai 9 kartus Aplinkos apsaugos pareigūnų.
  3. 2013 metais buvo padidintos  lašišinių žuvų migracijos  kelių teritorijos  Kniaupo įlankoje ir Kuršių marių dalyje (į kranto pusę nuo linijos Atmatos upės žiočių kairysis krantas – bujus Nr. 35° (koordinatės N55°19’38.3”, E21°10’29.7”) – bujus Nr. 33 (koordinatės N55°20’56.7”, E21°09’44.9”) – Ventės rago švyturys).“
  4. Nuo 2015 m. lašišinių žuvų apsaugai pagal Aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. D1–324) pakeistas žvejybos reguliavimas Kuršių mariose šiais aspektais:
  • Draudimas žvejoti 2 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Atmatos statomaisiais tinklais įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. (buvo liepos 16 d.) iki spalio 31d.;
  • Draudimas žvejoti Kuršių marių 6–12 žvejybos baruose nuo vakarinio Kuršių marių kranto iki farvaterio statomaisiais tinklais nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. (iki 2015 m. šio draudimo nebuvo).
  • Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d. Kuršių marių 41-43 žvejybos baruose atstumas tarp statomųjų tinklaičių linijoje ir atstumas tarp linijų turi būti ne mažesnis kaip 400 m (buvo200 m).
  1. Nuo 2019 metų įvestas naujas Aprašo 35 (1) punktas, kad  ne vėliau kaip prieš 1 val. žvejai verslininkai informuoja  AAD apie žvejybos pradžią,  tokiu būdu sustiprinta kontrolė, suteikiama daugiau galimybių kontroliuojantiems pareigūnams atvykti į žvejybos įrankių ištraukimo vietą.

           IŠVADA:  Žvejų verslininkų  teikiami statistiniai duomenys bei mokslo išvados įrodo, kad lašišinių žuvų populiacija atsistato, todėl teigiame, kad projektas   paruoštas tik vienos interesų grupės (žvejų mėgėjų) reikalavimų tenkinimui, visiškai neatsižvelgiant į pagrįstus žvejų verslininkų  argumentus. Kasmet,  neproporcingai siekiamam rezultatui, didinamos žvejybos apribojimo priemonės verslui, dėl to  apsunkinamos verslo sąlygos, kurios neigiamai  atsiliepia ir toliau atsilieps į ekonominius rodiklius, jeigu nebus sprendžiama problema. Neišvengiamai vis daugiau lašišinių  žuvų papuola į  žvejybos įrankius, todėl būtina svarstyti kaip suteikti verslui galimybę sąžiningai vykdyti verslą, leisti sukurti papildomas pajamas, sumokėti daugiau mokesčių į biudžetą,  pateikti į rinką lietuvišką aukštos kokybės produktą, o ne užleisti vietą įvežamiems šaldytiems produktams.

Tuo tikslu siūlome:

  • Pakeisti „Draudžiamų perdirbti, parduoti ar supirkti vidaus vandenų žvejybos produktų panaudojimo tvarkos aprašą (LR Aplinkos ministro įsakymas, Nr. D1-8042013, spalio 30d.)ir    įteisinti  neišvengiamai sužvejoto, negyvybingo  laimikio  ŠLAKIO  iki 10 proc. panaudojimą – pardavimą. (į šį 10 procentų įeitų, mažesnės nei numatytas verslinis dydis žuvys, atsitiktinai, neišvengiamai  sužvejotos draudžiamos žvejoti ar draudžiamu laiku žuvys) Pvz. (bendras laimikis 100kg –  10kg sudarys neišvengiamai sužvejoto, negyvybingo laimikio 10 procentų).
  • Atitinkamai  siūlome  įteisinti teisės aktuose  įpareigojimą verslininkams skirti įžuvinimui lėšų  3 – 5 kartus daugiau  už  neišvengiamai sužvejotą,  ŠLAKIO vienetą, kuris buvo negyvybingas, kurio  nebuvo įmanoma paleisti.

 

Kiti žvejų verslininkų veiksmai, siekiant didesnės šių žuvų apsaugos.

  • Kadangi stambiaakių gaudyklių įsigijimas  pradėtas finansuoti  iš Žuvininkystės fondo lėšų, žvejai verslininkai pradėjo  perėjimo etapą  nuo  statomų  tinklų  prie  stambiaakių  gaudyklių ,  tai leis sumažinti  lašišinių žuvų  mirtingumą  nuo 100 iki 10 proc.
  • Asociacija įsitraukė  į GPP planus  2021metams, lankstinukų paruošimą,  atsižvelgiant į  mokslo rekomendacijas  siekti  kuo tikslesnės statistikos apie rūšis (lašišos ir šlakio).

Priedas: ŽĮA Lampetra  siūloma projekto redakcija

 

Pagarbiai,

Tarybos pirmininkė                                                          Siga Jakubauskienė

 

PRIEDAS:   Siūloma „ ŽĮA LAMPETRA“  projekto redakcija (pabrauktu šriftu):

 

Siūlome projekto „Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267 „Dėl Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius, tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 23 punktą išdėstyti taip:

  1. Ggyvybingos saugomos  žuvys,  turi būti išleidžiamos atgal į vandenį.  Žvejybos žurnale  fiksuojamas  neišvengiamai sužvejotų , negyvų  Aprašo 22 punkte nurodytų rūšių žuvų kiekis (vnt)  ir neverslinio dydžio sterkų svoris (kg),  draudžiamais  jų  Žvejybos laikotarpiais.   Papildomai apie įregistruotas lašišas ir šlakius  informuoti  Žvejybą  tame  vandens  tekinyje  kontroliuojantį  AAD struktūrinį  padalinį,  iki kol pasiekia žvejybos produktų iškrovimo vietą. 

 

Apie Admin2

Palikite žinutę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *