Atlantinė lašiša
Lietuvoje neršia vienos didžiausių lašišų pasaulyje
Dėl savo dydžio, išskirtinių savybių ir stiprybės Lietuvoje neršiančios lašišos vadinamos karališkomis lašišomis.
140 cm
iki tokio ilgio užauga mūsų upėse neršiančios lašišos
40 kg+
gali sverti didžiausios lašišos
500 km
gali siekti kelias iki nerštavietės
0
maisto: migracijos ir neršto metu lašišos visiškai nesimaitina
Įdomūs faktai
Įdomūs faktai apie Lietuvoje neršiančias lašišas
01
Lašišos atplaukia neršti lygiai į tą pačią upės vietą, kurioje pati gimė.
02
Lašišos kelias iki nerštavietės gali siekti 500 km.
03
Migracijos ir neršto metu lašišos visiškai nesimaitina.
04
Dėl savo dydžio, išskirtinių savybių ir stiprybės Lietuvoje neršiančios lašišos vadinamos karališkomis lašišomis.
05
Mūsų upėse neršiančios lašišos gali siekti iki 140 centimetrų ilgį ir daugiau nei 40 kilogramų svorį.
06
Tokį dydį atlantinės lašišos gali pasiekti ir todėl, kad nemaža dalis žuvų nerštą išgyvena ir grįžta į jūrą – lašišų šeimai tai gana retas bruožas.
Karališkos lašišos
Taip atrodo Lietuvos upių lašišos
Gyvenimo ciklas
Nuo nerštavietės iki jūros ir atgal
Atlantinė lašiša gyvena dviejuose pasauliuose: gimsta ir neršia upėse, o užauga jūroje.
Lašišos gyvenimo ciklas
Nemaža dalis žuvų nerštą išgyvena ir grįžta į jūrą – lašišų šeimai tai gana retas bruožas.
1
Nerštas
Lašišos atplaukia neršti lygiai į tą pačią upės vietą, kurioje pačios gimė.
2
Ikra ir jaunikliai
Jaunos žuvys auga gimtojoje upėje.
3
Kelias į jūrą
Paaugusios žuvys išplaukia į jūrą.
4
Augimas jūroje
Jūroje žuvys užauga: Lietuvoje neršiančios gali siekti iki 140 cm ilgio.
5
Kelionė atgal
Kelias iki nerštavietės gali siekti 500 km. Migracijos metu lašišos visiškai nesimaitina.
6
Transformacija
Sidabrinės žuvys keičia spalvą į rudą, patinėliams išauga nerštiniai dantys.
Kur neršia
Lašišos kelias Lietuvoje
Išsiritusi Lietuvos upėje lašiša išplaukia link vandenyno. Suaugusi ji grįžta neršti būtent ten, kur buvo išsiritusi pati – Vilnelėje, Meroje, Musėje, Žeimenoje, Minijoje, Dūkštoje ir daugelyje kitų Lietuvos upių.
Rudens laikotarpiu galite pamatyti šokinėjančias per slenksčius, užtvankas, kasančias lizdus, tiesiog plaukiančias iki nerštaviečių – vyksta visiškas National Geographic reginys.
Vilnius – vienas iš labai nedaugelio pasaulio sostinių, kuriame laukinės Atlanto lašišos neršia miesto teritorijoje: Neryje, Vilnelėje, Vokėje, netoli gyvenamųjų rajonų.
Neršto metas
Neįtikėtina spalvinė ir fizinė transformacija
Iš jūros išplaukusios blizgios sidabrinės žuvys keičia spalvą į rudą.
Patinėliams iškrinta įprasti dantys ir išauga gerokai didesni, atgal užlinkę nerštiniai dantys. Apatinis žandikaulis po truputį pradeda tįsti, o kiek vėliau ir lenktis atgal.
Po neršto į jūrą grįžtančios žuvies kaukolė po truputį pradeda atgauti įprastą formą.
Tyrimai
Lašišų žymėjimas
Ženklinimas padeda suprasti lašišų migracijos kelius, jų elgseną po sugavimo ir paleidimo, išgyvenamumą bei gebėjimą sugrįžti į gimtąją ar anksčiau nerštui pasirinktą upę. Surinkti duomenys taip pat padeda geriau pažinti lašišų populiacijų būklę ir priimti pagrįstus sprendimus dėl jų apsaugos.
Grėsmės
Lašišų priešai Lietuvoje
Verslinė žvejyba
Lašišų migracijos metu žvejai verslininkai tinklais stengiasi užverti lašišų kelią iš jūros į upes, darydami didžiulę žalą lašišų populiacijai Lietuvoje.
Pro Kuršių marias, kuriose šiuo metu dirba net 47 įmonės, žvejojančios 835 įrankiais, vyksta viso Nemuno baseino lašišų migracija. 2024 metais šios įmonės deklaravo sugavusios net 976 415 kg įvairiausios žuvies.
Saugant lašišų išteklius asociacijos ilgalaikio darbo dėka priimtos taisyklės:
- Privaloma paleisti visas lašišas.
- Draudžiama žvejyba lašišų migracijos metu 2 km atstumu nuo kranto, kur migruoja lašišos.
- Ženkliai sumažintas žvejybos įrankių kiekis.
- Suvienodinti neršto žvejybos draudimai su meškeriotojais.
Brakonieriai
Brakonieriai žudo neršiančias lašišas žeberklais, šakėmis, trišakiais, tinklais, elektra ir kitais įmanomais būdais. Keli sulaikymų pavyzdžiai iš mūsų reidų:
- Musės upėje sulaikyti žeberklininkai: už neteisėtą žvejybą žeberklais skirta bauda iki 1 500 Eur, be to, jie turės atlyginti 4 850 Eur žalą gamtai.
- Sulaikyti 16 140 Eur žalą gamtai padarę brakonieriai: su valtimi pastatę tinklus, jie į krantą ištraukė net 135 karšius, 2 salačius, 2 šamus ir 5 lydekas, kurių visų dydis siekė virš metro. Skirtos baudos iki 1 500 Eur, žalą gamtai teko atlyginti 16 140 Eur, konfiskuota valtis su benzininiu varikliu.
- Sulaikyti žalą gamtai padarę brakonieriai-elektrikai: rastas elektros aparatas, graibštas bei du maišai su 11 šlakių, 14 upėtakių ir 1 kiršliu. 2 šlakiai siekė net 90 cm. Jie patraukti baudžiamajai atsakomybei, žalą gamtai teks atlyginti apie 14 000 Eur.
- Žemaitijoje sulaikytas lašišą nudūręs žeberklininkas. Kadangi žuvis nudurta draustinyje, vien už lašišą teko sumokėti 2 910 Eur žalą gamtai, taip pat papildomai už žeberklavimą.
Užtvankos ir mažosios hidroelektrinės
Užtvankos ir jų žala gyvajai gamtai: hidroelektrinės dirba pikiniu režimu. Dėl svyruojančių elektros biržos kainų vanduo per turbinas paleidžiamas ir sustabdomas. Taip žemiau užtvankos esanti upė išdžiūsta, o po to vanduo vėl pakeliamas.
Kaip padedame lašišoms
Prie upių ir prie žmonių
Ne tik budime naktimis prie nerštaviečių, bet ir pasakojame apie lašišas moksleiviams bei visuomenei.
Padėkite lašišoms pasiekti nerštavietes
Daugumą išlaidų (kameros, degalai, naktinio matymo įranga) apmokame patys. Jūsų parama padeda budėti prie upių neršto metu.
Redaktoriui: prie skaičių (dydis, svoris, statistika apie verslinę žvejybą) verta pridėti šaltinius arba nuorodą „pagal asociacijos stebėjimus“. Šio pranešimo lankytojai nemato.