Už Vilnios upėje sugautus šlakių jauniklius teks pakloti daugiau nei 21 tūkst. eurų

Baudžiamoji byla dėl nusikalstamu būdu sugautų trisdešimt penkių saugotinų žuvų jauniklių buvo iškelta vilniečiui. Už neteisėtą žvejojimą pareikšta atlyginti daugiau nei 21 tūkst. eurų dydžio žalą gamtai. Tai pirmoji Lietuvoje baudžiamoji byla po to, kai  buvo sugriežtinti padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai.

A. B., neturėdamas žvejo mėgėjo bilieto ir naudodamas natūralios kilmės masalą – slieką, Vilnios upėje sugavo per trisdešimt vienetų nedidelio dydžio žuvelių, nesiekusių nė 20 cm ilgio. Atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad tai dar visai neseniai iš Lietuvos raudonosios knygos išbrauktos, tačiau saugotinos ir vis dar labai retos žuvys – trisdešimt trys šlakiai ir du margieji upėtakiai.

Šios rūšies žuvis mūsų šalyje draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais, be to, sugaunamų šlakių ilgis turi būti ne mažesnis nei 65 cm, o margųjų upėtakių – ne mažesnis nei 30 cm.

Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusio Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Gedvydo Vaivados, šlakiai labai sunkiai įžuvinami, skaičiuojama, kad tik apie du procentai žuvų užauga iš ikrų, todėl neleistinu būdu sugautas vienas šlakio jauniklis tuomet buvo vertinamas net 580 eurų.

Pažeidėją, gaudantį taip trokštamus laimikius, pastebėjo netoliese vaikštinėjęs asociacijos „Lašišos dienoraštis” narys, kuriam įtarimą sukėlė tai, jog vyras upėje žvejojo plūdine meškere galimai neleistinu būdu. Nedelsiant buvo iškviesti Gyvosios gamtos apsaugos specialistai. Atvykus pareigūnams A. B. dar bandė sprukti brisdamas per upę, tačiau buvo sulaikytas. Vėliau jis teisinosi nežinojęs, kad negalima imti pagautų labai mažo dydžio žuvų ir teigė, kad jas gaudė maistui. Vyras neneigė suprantantis, kad žvejojo be leidimo ir pripažino savo kaltę.

„Kiekvienas žvejys mėgėjas turėtų būti susipažinęs su aplinkos ministro patvirtintomis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis ir žinoti, kokias žuvis, kaip ir kada galima gaudyti, o nepažinęs sugautos vandenų plaukikės – turėtų ją paleisti“, – sako pats mėgstantis pažvejoti prokuroras G. Vaivada.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas žvejojo draudžiamais būdais ir padarė didelės žalos gyvūnijai, numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Šaltinis: 15min