UŽTVANKOS: Griauti ar ne?

JAV  nuo 1990 m. iki 2015 m. nugriauta 900 užtvankų. Nugriautos 33 m. ir net 64 m. aukščio užtvankos.

Europoje jau nugriauta virš 3450 užtvankų, tarp kurių buvo užtvankų turinčių istorinę vertę ar net įrengtus žuvitakius.

Lietuvoje ilgesnių nei 10 km. upių yra tik 816, o uztvankų daugiau kaip 1400!

Nepaisant šio milžiniško užtvankų skaičiaus kolkas dėl natūralios gamtos atkūrimo nėra nugriauta nei viena užtvanka. Šiuo metu diskutuojama ar neįvyks ekologinė katastrofa nugriovus 1,2 m. aukščio užtvanką Belmonte…
Nors pasaulinė patirtis bei aukščiau išvardinti faktai rodo, kad užtvankas būtina griauti, nes:
1) Kad ir koks naujas būtų žuvitakis, jis nebus 100% efektyvus;
2) Nugriaunant užtvanką, atkuriamos natūralios lašišinių žuvų nerštavietės bei buveinės, kurios buvo apsemtos ir apdumblėjusios pastačius užtvanką;

3) Dirbtinai patvenktuose telkinuose gyvena daugiau plėšriūjų žuvų tokių kaip: ešerys ir lydeka kurios maitinasi lašišų, šlakių jaunikliais kai jie ritasi į jūrą.

4) Senoms užtvankoms reikalinga nuolatinė priežiūra, kurios kaip matome iš Belmonte susiklosčiusios situacijos, pas mus nėra;

5) Finansiškai yra daug pigiau nugriauti užtvanką nei ją remontuoti, nuolat prižiūrėti bei įrengti žuvitakį;

6) Užtvanka blogina upės vandens kokybę,  upių nešmenys pradeda kauptis tvenkiniuose ir prasideda spartus jų uždumblėjimas ir eutrofikacija, kuri pasireiškia vandens žydėjimu, tvenkinio užžėlimu, deguonies trūkumu;

7) Užtvankos kelia pavojų ir žmonių gyvybėms. Didžiausia griūtis pasaulyje buvo Kinijoje 1975 m., griuvus Bankiao ir Šimantano užtvankoms. Galimai žuvo net iki 230 000 žmonių.

Plačiau apie Europoje griaunamas užtvankas skaitykite: http://damremoval.eu

Amerikoje: http://blogs.ei.columbia.edu/2011/08/29/removing-dams-and-restoring-rivers/

https://www.youtube.com/watch?v=oD4QHkN57FM&t=26s